Vilniaus kolegijos Profesinio mokymo skyriaus mokiniai kartu su profesijos mokytojais J. Gaidžiu ir R. Jakutovič gegužės 5-9 dienomis stažavosi Lenkijoje pagal Erasmus+ projektą 2024-1-PL01-KA210-VET-000257299 „Tvarus ir saugus geležinkelių transportas Lenkijoje ir Lietuvoje“ (Sustainable and safe railway transport in Poland and Lithuania) .
Valdemaras Šukšta, būsimas traukinio mašinistas ir stažuotės dalyvis, pasidalino įspūdžiais apie dalyvavimą stažuotėje.
„Ką gali duoti CV, motyvacinis laiškas ir pokalbis internetu iš traukinio mašinisto kabinos? Nuostabų laiką Lenkijoje, kur savaitė buvo tokia intensyvi ir kupina veiklos, kad kartais atrodo, jog per pastaruosius metus nepatyriau tiek daug, kiek per šį laikotarpį. Būdamas Vilniaus kolegijos Profesinio mokymo skyriaus mokiniu, dėl stažuotės „Tvarus ir saugus geležinkelių transportas Lenkijoje ir Lietuvoje“ kreipiausi iš smalsumo, nes dirbsiu traukinio mašinistu. Tačiau namo grįžau ne tik su profesine sritimi susijusių žinių bagažu.
Stažuotės metu aplankėme Boleslaveco ir Jaworzyna Śląska geležinkelio stotis: pirmojoje veikė panašios technologijos kaip Lietuvoje, tačiau antrojoje iki šiol naudojami 1953 m. geležinkelio iešmų perjungimo mechanizmai! Jei Lietuvoje daugelį veiksmų geležinkeliuose galima atlikti iš vieno mazgo, esančio Vilniuje, tai Lenkijoje mane sužavėjo tai, kad tokių mazgų yra daugybė. Didžiulę nuostabą sukėlė greitas sustojimas Rokitkų stotyje prie geležinkelio pervažos, kur galėjome pamatyti skirtingų sistemų valdomus geležinkelio iešmus – judinant specialią rankeną, kuri, pasitelkusi trosus, užtikrindavo, kad traukinys važiuos tinkamu keliu. Dauguma tokių procesų Lietuvoje yra automatizuoti, išskyrus didžiųjų stočių procesus, todėl jiems prižiūrėti nereikia papildomų darbuotojų.
Taip pat mane sužavėjo Vroclavo lokomotyvų depas, kuriame mums buvo surengta ekskursija ir paaiškinta, kaip jis veikia: geležinkelių pasaulyje esu naujokas ir daugelį dalykų ten mačiau pirmą kartą, nors apie juos girdėjau per pamokas. Tikrai, nepakartojamas jausmas vaikščioti tokiose vietose (ir traukiniuose), kur šurmuliavo veiksmas, kad būtų kuriama pažanga ateities kartoms, ir jaučiu pagarbą, kad išsaugota tai, kas šiandien yra istorija.
Turėjome ir praktinių užduočių – reikėjo sukurti traukinių maršrutą tarp Lenkijos ir Lietuvos, kuris turėtų būti kuo tvaresnis, saugesnis ir ekonomiškesnis.
Man, kaip būsimam traukinio mašinistui, šis seminaras buvo naudingas siekiant geriau suprasti geležinkelių sistemą, nes viskas turi būti kuo ekologiškiau, darant kuo mažesnį poveikį aplinkai, tačiau turime nepamiršti ir kitų aspektų, pavyzdžiui, saugumo, logistikos ir geopolitinės padėties.
Stažuotėje buvo galima susipažinti su Lenkijos apylinkėmis: nuo geltonų ir žalių laukų iki kvapą gniaužiančių kalnų šlaitų, nuo didingų bažnyčių iki įspūdingų pilių, nuo mielų vietinių kaimelių iki stulbinančių senamiesčių.
Manau, jei būčiau gyvenęs ten ar kur nors netoliese, tikriausiai, tai man nebūtų padarę tokios įtakos. Tačiau praleidęs laiką už kelių šimtų kilometrų nuo namų ir gėrėdamasis gamtos ir žmonių sukurtais vaizdais, jaučiu naistrą tokiems estetiniams malonumams ir stipresnį stimulą „eiti ir pamatyti“, o ne „sėdėti ir miegoti“. Man patinka važinėti po Lietuvą ir ją tyrinėti, todėl tikiu, kad po tokios akiratį praplečiančios savaitės Lenkijoje pastebėsiu dar daugiau gražių detalių tiek gimtinėje, tiek užsienyje.
Per savaitę sužinojau ir pamačiau nematytų dalykų, patobulėjau tiek asmeniškai, tiek profesine prasme, susipažinau su unikaliomis lankytinomis vietomis ir, tikrai, puikiai praleidau laiką su kolegomis iš abiejų šalių. Kuriam laikui palikti savo kiemą visada yra geras sprendimas, nes tai padeda labiau įvertinti tai, kas yra už jo ribų, ir pastebėti dalykus, kurie anksčiau buvo nepastebimi. Ši galimybė man buvo reikalinga labiau, nei galėjau įsivaizduoti, ir esu dėkingas, kad atgaivino mano protą ir uždegė žalią šviesą asmeninei pažangai.”